L'info de la Corse
Le portail de la Corse
 Mise à jour: 06/01/09 -
 Recherche       
- Accès Club-Corsica
-EN CORSE-
 A la une
-
 Politique
-
 Société
-
 Economie
-
 Identité
-
 Culture
-
 Sport
-
 Chì c'hé torna
-
 Corsica & Vous
-
 Quotidien
-
 Dernières dépêches
-
 L'actu de France3 Corse
-
 Vos photos / Vidéos
-
-CHRONIQUES-
 L'édito du mois
-
 Francois Léotard
-
 Jean-Claude Casanova
-
 Le mot du mois
-
 Vistu dall'Italia
-
 La recette du mois
-
-Environnement-
 L'écologie au quotidien
-
-
-SERVICES-
 Recevez l'info par SMS
-
 Newsletter
-
 E-mails @ Club-corsica
-
 Créez votre blog
-
 Forum Club-Corsica
-
 Abonnement
-
 Les archives
-
 Scrabble® Duplicate
-
 Qui sommes-nous ?
-
 Points de ventes
-
 Webmaster : Mettez de l'info sur votre site
-
-SHOPPING-
 Produits du Terroir
-
-LOISIRS-
 Voyages
-
 Agenda Culturel
-
 Météo
-
-MENSUEL-
-
-
N°111 - Décembre 2008
-
Visite Virtuelle des locaux
-
Télécharger le PDF  Envoyer cet article à un ami Imprimer cet article
-
 

Par Jean-Marie Arrighi

 
 

U tempu cum'ellu vene

 
 

- S'hè tinutu in l'ultimi ghjorni d'uttobri in Mende, veni à dì ind'i muntagni di a Lozère, ind'u centru di l'Uccitania, un culloquiu chì trattava d'un tema di primura assai par noi : « passaportu pà u plurilinguisimu - i miccanisimi di l'amparera ». L'idea era di guardà cum'ellu si pò, è forsa si devi, passà da u bislinguisimu trà francesi è lingua righjunali, chì oramai si hè sviluppatu assai par parechji di i lingui di Francia, à un plurilinguisimu aurupeu, chì si sappii ghjuvà di a vicinanza linguistica ma ancu di a vicinanza giugraffica è di i cuntatti storichi.
Si tratta dunqua di rifletta à formi d'insignamentu ditti bi-plurilingui, chì s'adattarianu di sicuru à ogni cuntestu cuncretu. Sò parechji i spirienzi cunnisciuti, bislingui cù i lingui righjunali ma ancu di scoli aurupei o internaziunali Ma sò par avà troppu limitati è ci vularia à offra li à pocu à pocu à tutti. L'idea maiò hè chì ogni amparera di lingua, ghjova ancu à l'altri lingui studiati, fendu crescia i capacità ginirali in issu duminiu. Porta dinò à accittà a variazioni linguistica, senza tena si ni à l'idea d'una norma unica. Si trova una ricchezza linguistica trimenda ind'è i sculari, chì a scola devi custatà è utilizà. Si tratta dinò d'accittà l'idea, d'altrondi ufficiali oghji, ch'ella asisti una disciplina « lingui », è chì da unu insignamentu spiccatu di l'inglesi, di u talianu, eccetera, ci voli à passà à una cuncipitura glubali (« olistica », dicinu i sapienti).
L'educazioni plurilingua ci voli ch'ella cumenci u più prestu pussibuli, à u livellu di u prima gradu. Parmetti di fà entra subitu una forma d'apartura à i lingui è à a diversità linguistica : lingua d'insignamentu più fraquenti, lingua di vicinanza giugraffica, culturali à pulitica, lingua intarnaziunali. Ùn hè mancu à pena nicissariu di suvità quindici anni listessa lingua, cumencia da u principiu. L'idea di « curriculum » adattu è cumunu à i sfarenti lingui s'imponi. Si pò dinò amparà à scriva subitu cù dui lingui, chì ùn s'ampara à leghja cà una volta trattendu si di listessu santacroci. Hè dinò una bona di passà prestu à i corsi di disciplini in lingua. Ùn ci hè bisognu d'aspittà prima una cumpitenza bona, chì à puntu sarà più bona s'ella s'acquista mentri chì a lingua ghjova dighjà à amparà altri affari. Ùn ci voli mancu à ricusà i passaghji da una lingua à l'altra, ammaistrendu li ben sicuru.
In tutti issi prughjetti ùn si tratta di sogni belli, ma di spirienzi dighjà in corsu in parechji lochi (Canadà, Aosta, Catalogna). Supponi ch'elli si forminu tutti i insignanti à cumpitenzi linguistichi minimi, di più quilli di disciplini micca linguistichi insignati in lingua, ancu di più quilli di i lingui. I bisogni di i disciplini mudificheghjanu dinò l'ordini abituali d'amparera. Par u indittu, par suvità un corsu di storia in una lingua, sogna à cunnoscia prestu u passatu landanu, chì ind'a lingua parlata s'impieca pocu è micca.
Issi pulitichi in i Stati aurupei sò sustinuti oramai da i legi è da i puteri publichi. È si pò veda cù piacè chì i prughjetti linguistichi in Corsica vanu à puntu in quistu u sensu. U bislinguisimu, ùn hè micca fattu cù dui monolinguisimi unu accantu à l'altru. Si tratta d'un ghjocu pirmanenti, d'un passaghju da una lingua à l'altra, è sta ginnastica crea una cumpitenza linguistica ginirali utuli par ogni altra lingua. U bislinguisimu da giniralizà saria un passu ver di u plurilinguisimu, pinsendu prima à lingui più vicini. Issa idea hè tali è quali u prughjettu spiicatu in u pianu di a cullittività è ind'a cunvinzioni inzifrata cù u Statu. Segnu chì l'univirsitarii corsi, chì anu avutu a so parti in l'appruntera di issu pianu, participeghjanu à i riflissioni internaziunali nantu à issi punti. Segnu dinò chì al dilà di a tiuria, avemu forsa quì l'uccasioni di rializà à pocu à pocu un mudellu d'amparera chì pò avè u valori par l'Auropa sana.

 
 

Jean-Marie Arrighi

 
 
  Envoyer cet article à un ami Imprimer cet article


 
 Le sujet vous intéresse ? Nos conseils de lecture:
Costumes de Corse
57 €

Résumé: un livre magnifique (avec de splendides dessins de l'auteur) sur l'histoire du costume et de l'habillement en Corse. Un extraordinaire recueil.
 
-
-
- DERNIERE HEURE
-
- 05/01/09 à 19:14
Menaces du FLNC-UC: "un pur scandale dans une démocratie", juge ...

- 05/01/09 à 15:43
Le président de l'Assemblée de Corse juge "affligeantes" les menaces du ...

 Dernières dépêches
-
- Suivez l'INFO en direct!
-
Nouveau: Recevez un E-MAIL ou un SMS dès qu'une info arrive!
+ d'infos

-
-
-
-
- BLOGS CORSES
-
  guagnu 
  mamidoudou 
  marthepoli 
  corsedecoeur 

 > Tous les blogs 

-
- A VOTRE AVIS
-
En 2003, les Corses ont refusé par référendum la suppresion de leurs deux départements. Il semble que Sarkozy veuille cette fois étendre une telle reforme à l'ensemble du pays et donc à la Corse. Y êtes-vous favorable ?
 
OUI
NON
Sans opinion

-
-
-
-

 Club-Corsica  E-Mail  Voyage  Info  Shopping  Qui sommes-nous ?  Contact  Agence web
Toute la Corse sur Club-Corsica.com